- rupūka
- ×rùpūka (plg. brus. paпyxa)' scom. (1) nenaudėlis, bjaurybė (toks keiksmas): Na, rùpūka, aš jam dar parodysiu man kailį skusti! Trg. Rùpūka, ta nesekės! Krš.
Dictionary of the Lithuanian Language.
Dictionary of the Lithuanian Language.
pašėlti — pašė̃lti intr. K, Rtr; BzF152, M 1. NdŽ kiek paišdykauti, padūkti: Vaikams reikia truputį pašė̃lti DŽ1. 2. Š išeiti iš proto, išprotėti, pamišti: Jis toks pašė̃lęs, kad veidą drasko J. 3. Dsn, Lzd, Smn, Šll, Vkš susirgti pasiutimo liga, pasiusti … Dictionary of the Lithuanian Language
rupulkė — ×rupùlkė (hibr.) sf. (1) žr. rupūka: Rupùlkė, kur lendi? Vvr … Dictionary of the Lithuanian Language
rupūkė — ×rùpūkė scom. (1) Rs, rupūkė̃ (3b) Skr žr. rupūka: Na, tu rùpūke, cukraus maišų krūva didžiausia, ir neranda cukraus! Kln … Dictionary of the Lithuanian Language